ForumPortaliGalleryPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 LEXO: 100 DATAT ME TE RENDESISHME TE SHEKULLIT TE KALUAR

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
LaNi
Moderator/e
Moderator/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 614
Age : 24
Vendodhja : tirane
Registration date : 11/08/2008

MesazhTitulli: LEXO: 100 DATAT ME TE RENDESISHME TE SHEKULLIT TE KALUAR   Mon Aug 11, 2008 11:34 pm

LEXO: 100 DATAT ME TE RENDESISHME TE SHEKULLIT TE KALUAR



Lajmet nuk janė “ushqim i pėrditshėm” i njeriut vetėm nė kohėt moderne. Tė dinė se ē’ndodh pėrreth, apo mė larg tyre ėshtė pėr disa njerėz kuriozitet, e pėr tė tjerė nevojė. Nė kohė lufte kapeshin fort pas njė radioje tė vjetėr duke pritur lajme tė reja. Por cilat kanė qenė lajmet qė kanė tronditur shekullin e kaluar. Duhet thėnė se pjesa mė e madhe e atyre qė kanė bėrė bujė janė aspak lajme tė mira.
Por nė listė bėjnė pjesė dhe ngjarje tė shėnuara pėr njerėzimin, tė cilat kanė shėrbyer pėr tė pėrmirėsuar jetėn, si mbėrritja e njeriut tė parė nė hėnė, shpikja e penicilinės, zbulimi i strukturės sė ADN-sė etj. Shpikja e internetit dhe “Microsoft” janė gjithashtu dy lajme jo pak tė rėndėsishme pėr njerėzimin. Me anė tė internetit njerėzit nga e gjithė bota tashmė mund tė lidhen me njėri tjetrin nė kohė reale, njerėzit mund tė gjejnė lajmet nė tė freskėta pak minuta pasi ato ndodhin nė gjithė botėn. Por nė listė bėjnė pjesė edhe disa prej tragjedive mė tė mėdha njerėzore, siē ėshtė shpėrthimi i bombės atomike nė Hiroshima, mbytja e anijes sė njohur “Titanic”, vrasja e presidentit amerikan John F. Kennedy e mė pas e vėllait tė tij Robert Kennedy.
Pėrgatiti:

1912: Mbytet anija “Titanic”

Anija transoqeanike “Titanic” u bė e famshme si mė e madhe e ndėrtuar ndonjėherė dhe gjithashtu pėr arsyen se u mbyt nė udhėtimin e saj tė parė nė vitin 1912 duke shkaktuar humbjen e shumė jetėve. E dyta e njė trioje tragetesh gjigandė, Titaniku u ndėrtua pėr tė krijuar njė shėrbim ekspres tre-javor nė oqean. “Titanic” dhe “Olympic” u prezantuan pėr botėn mbarė nė njė artikull tė “New York Times” mė 23 prill 1908, pothuajse katėr vite para se tė mbytej. “Titanic” u pėrplas me njė ajsberg mė 14 prill 1912 dhe u mbyt dy orė e dyzet minuta mė pas, duke u ndarė nė dy pjesė.

1928: Zbulohet penicilina

Zbulimi i penicilinės i atribuohet shkencėtarit skocez, Alexander Fleming nė vitin 1928 pavarėsisht se edhe tė tjerė mė parė kishin vėnė re efektet antibakteriale tė penicilinės. Fleming, nė laboratorin e tij nė “St. Mary Hospital” nė Londėr vuri re njė rritje bakteriale pėrreth kallėpit tė mykut “Staphylococcus”. Fleming arriti nė pėrfundimin se “Staphylococcus” po ēlironte njė substancė qė pengonte rritjen bakteriale. Ai zhvilloi njė kulturė tė pastėr tė mykut dhe zbuloi si ishte myk “Penicillium”. Ai shprehu optimizmin se penicilina do tė ishte njė dezinfektues i dobishėm.

1945: Formohet organizata e Kombeve tė Bashkuara

OKB-ja u themelua nė vitin 1945 pėr tė zėvendėsuar Ligėn e Kombeve me shpresėn se do tė mund tė ndėrhynte nė konfliktet ndėrmjet kombeve dhe si pasojė, tė shmangte luftėn. Organizata fillimisht pėrbėhej nga 50 vende, tė cilat nėnshkruan Kartėn e Kombeve tė Bashkuara. Struktura e organizatės reflekton akoma nė disa mėnyra rrethanat e themelimit duke qenė se pesė anėtarėt e pėrhershėm tė Kėshillit tė Sigurimit janė fituesit kryesorė tė Luftės sė Dytė Botėrore.

1945: SHBA-ja hedh bombėn atomike nė Hiroshima

Hiroshima ishte shėnjestra fillestare e misionit tė bombardimit bėrthamor mė gjashtė gusht, ndėrkohė qė Kokura dhe Nagasaki ishin shėnjestra alternative. Sipas statistikave, bomba atomike nė Hiroshima vrau rreth 70 mijė njerėz si pasojė e efekteve tė menjėhershme tė shpėrthimit. Vdekjet totale deri nė fund tė vitit 1945 variojnė nga 90 mijė deri nė 140 mijė pėr shkak tė djegieve, rrezatimit dhe sėmundjeve tė shkaktuara. Deri nė fund tė vitit 1945 mendohet se numri i tė vdekurve mund tė ketė arritur nė 200 mijė pėr shkak tė kancerit dhe efekteve tė tjera afatgjata tė shpėrthimit bėrthamor.
1953: Zbulohet struktura e ADN-sė

Nė vitin 1953, duke u bazuar nė imazhetė zbėrthyera me rreze X, James Watson dhe Francis Crick zbuluan atė qė tashmė konsiderohet si modeli i saktė i strukturė sė ADN-sė. Ato e publikuan atė nė revistėn “Nature”. Tė dhėnat e mėtejshme eksperimentale tė Watson dhe Crick u botuan nė njė seri prej pesė artikujsh nė tė njėjtėn revistė. Nga kėto tė dhėna, informacionet e para ishin tė ato tė tė dhėnave tė zbėrthyera me rreze X nga Franklin dhe Gosling.

1963: John Kennedy vritet nė Dallas


Presidenti i 38-tė amerikan,John F. Kennedy u vra nė Dallas tė Teksasit mė 22 nėntor 1963 teksa po zhvillonte njė udhėtim politik. Pėr vrasjen e tij u arrestua Lee Harvey Oswald. Ai u arrestua nė njė teatėr rreth 80 minuta pas vrasjes dhe u dėnua nga policia e Dallasit pėr vrasjen e njė polici pėrpara se tė akuzohej pėr vrasjen e Kennedy-t. Ai nuk pranoi t’i kishte qėlluar njeriu. Pėrgjatė viteve janė bėrė tė njohura mė shumė fakte pėr publikun. Pavarėsisht tė gjitha informacioneve dhe deklaratave, ngjarja vazhdon tė jetė e rrethuar me nga teori tė ndryshme konspirative.


1969: Armstrong njeriu i parė nė hėnė

Neil Alden Armstrong ėshtė njeriu i parė qė ka shkelur nė hėnė. Misioni i tij i parė nė njė anije kozmike ishte nė bordin e “Gemini 8” nė vitin 1966, ku ai ishte pilot komandues. Fluturimi i dytė dhe i fundit hapėsinor i Armstrong ishte si komandant misioni i “Apollo 11” qė mbėrriti nė hėnė mė 20 korrik 1969. Nė kėtė “hap gjigand pėr njerėzimin” Armstrong dhe Buzz Aldrin zbritėn nė sipėrfaqen e hėnės, ku qėndruan dy orė e gjysmė duke eksploruar. Para se tė bėhej njė pilot Armstrong ishte aviator i flotės ushtarake detare amerikane dhe mori pjesė nė luftėn e Koresė.
1989: Rėnia e murit tė Berlinit

Muri i Berlinit, njė simbol i Luftės sė Ftohtė, ndau Berlinin lindor dhe atė perėndimor pėr 28 vite. Ndėrtimi i tij filloi mė 13 gusht 1961 dhe u shemb nė vitin 1989. Gjatė kėsaj kohe, 125 njerėz janė vrarė teksa pėrpiqeshin tė arratiseshin nė perėndim, sipas statistikave zyrtare. Sipas dokumenteve tė zbuluar mė vonė mendohet se regjimit komunist kishte dhėnė urdhra tė qarta qė tė qėllohej dhe vritej kushdo qė synonte tė kalonte murin, qofshin ata edhe fėmijė. Njoftimi se hyrja nė Berlinin perėndimor tashmė do tė lejohej bėri qė mijėra vetė tė kapėrcenin murin qė u shemb nga mjetet e rėnda.

1991: Bashkimi Sovjetik shpėrbėhet

Bashkimi Sovjetik u krijua fillimisht si njė bashkim i katėr Republikave Sovjetike Socialiste pėr t’u zgjeruar mė pas nė 15 republika tė tilla. Ai u krijua nė vitin 1945 dhe u shpėrbė vetėm nė vitin 1991, nė njė periudhė tė njohur si “Lufta e Ftohtė”. Kufijtė gjeografikė tė Bashkimit Sovjetik varionin sipas kohės, por aneksimeve dhe pushtimeve tė shteteve balltike dhe territoreve tė tjera gjatė Luftės sė Dytė Botėrore korrespondonin me ato Rusisė sė Madhe.

1997: Shkencėtarėt klonojnė delen

Dolly, ėshtė delja e cila u klonua nė vitin 1997. Ajo u klonua nė institutin “Roslin Institute” nė Edinburg tė Skocisė dhe jetoi aty deri sa u nda nga jeta nė moshėn gjashtė vjeēe. Lindja e saj u njoftua nė shkurt tė vitit 1997. Nė shkurt tė vitit 2003 ekipi i shkencėtarėve njoftoi se Dolly-t i ishte injektuar njė dozė vdekjeprurėse pėr shkak se prej kohėsh ajo mundohej nga njė sėmundje e rėndė e mushkėrive dhe ishte gjymtuar nga artriti. Shkencėtarėt u shprehėn se sėmundja e Dolly-t n uk kishte lidhje me faktin se ajo ishte njė dele e klonuar, pasi mjaft dele tė tjera nė fermė vuanin nga tė njėjtat sėmundje.

100 lajmet sipas rendesis

1945: SHBA-ja hedh bombėn atomike
1941: Japonia bombardon Pearl Harbor
1969: Njeriu i parė shkel nė hėnė
1903: Wrights fluturon aeroplanin e parė
1963: Vritet J.F. Kennedy nė Dallas
1928: Zbulohet antibiotiku penicilinė
1920: Femrat amerikane kanė tė drejtėn e votės
1929: Falimenton tregu i fondeve nė SHBA
1953: Ka efekt vaksina e re e poliomielitit
1953: Zbulohet struktura e ADN-sė
1945: Ekspozohet holokausti nazist
1905: Ajnshtajni koncepton relativitetin
1912: Mbytet Titaniku “i pafundosshėm”
1913: “Ford” krijon linjėn e montimit
1914: Fillon Lufta e Parė Botėrore
1989: Bie muri i Berlinit
1959: Patentohet ēipi i kompjuterit tė parė
1981: Identifikohet sėmundja vdekjeprurėse e AIDS-it
1927: “Lindbergh” fluturon mbi Atlantik
1901: Sinjali i radios kalon pėrtej Atlantikut
1991: Shpėrbėhet Bashkimi Sovjetik
1989: Shpiket “World Wide Web”
1944: Aleatėt pushtojnė Francėn
1945: SHBA feston fitoren nė Evropė
1946: “ENIAC” pėrshpejton informatikėn
1973: Legalizohet aborti pas diskutimit Roe kundėr Wade
1939: Debutimi zyrtar i televizorit tė SHBA-sė
1909: Plastika revolucionarizon produktet
1960: Del nė treg pilula e kontrollit tė lindjeve nga “FDA”
1954: Gjykata i jep fund vendimit “tė ndarė por tė barabartė”
1998: Akuzohet Presidenti Clinton
1948: Shkencėtarėt shpikin tranzitorin
1968: Vritet M.L. King Jr.
1964: Kongresi miraton Ligjin e tė Drejtave Civile
1917: SHBA hyn nė Luftėn e Parė Botėrore
1917: Komunistėt marrin pushtetin e Rusisė
1909: Fillojnė transmetimet radiofonike tė SHBA-sė
1963: King mban fjalimin “Unė kam njė ėndėrr”
1974: Jep dorėheqjen presidenti Nixon
1914: Hapen kanali i Panamasė
1939: Gjermania pushton Poloninė
1933: Hyn nė fuqi marrėveshja e re e “FDR”-sė
1986: Shpėrthen “Shuttle Challenger”
1961: Shepard ėshtė amerikani i parė nė hapėsirė
1962: Libri “Silent Spring” paralajmėron rrezikun nė ekosistem
1945: Kombet e botės formojnė OKB-nė
1997: Shkencėtarėt klonojnė delen
1957: Sovjetikėt nxjerrin nė hapėsirė satelitin e parė
1918: Pėrfundon Lufta e Parė Botėrore
1961: Gagarin ėshtė njeriu i parė nė hapėsirė
1948: Izraeli bėhet shtet
1941: Fillon televizioni i licencuar amerikan
1945: SHBA teston bombėn atomike
1968: Vritet Robert F. Kennedy
1933: Hitleri emėrohet kancelar
1918: Epidemia e gripit vret 20 milionė njerėz
1962: John Glenn amerikani i parė nė orbitė
1975: Bill Gates dhe Paul Allen lanēojnė “Microsoft”
1947: Jack Robinson njėson bejsbollin
1973: Trupat amerikane largohen nga Vietnami
1900: Propozohet mekanika kuantike
1942: Projekte sekrete pėr ndėrtimin e njė bombe atomike-A
1956: Aprovohen autostradat ndėrmjet shteteve
1945: Forcohet Karta e tė Drejtave
1965: SHBA-ja pėrshpejton luftėn e Vietnamit
1920: Gandhi fillon reformat paqėsore
1978: Lind “bebja e parė
nė epruvetė”
1962: Bota nė krizė pėr shkak tė reaktivėve tė Kubės
1906: Tėrmeti dhe zjarri shkatėrron San Franciskon
1993: Pėrfundon aparteidi nė Afrikėn e Jugut
1977: “Apple II” prodhon kompjuterin e parė pėr masat
1964: “Beatles” bėjnė turne nė SHBA
1955: Fillon bojkoti i autobusėve nė Alabama
1925: “Scopes”: Evolucioni kundėr krijimit
1939: Ngrihet avioni i parė me motor reaktiv
1938: Hitleri nis “Kristallnacht”
1932: “FDR” mposht presidentin Hoover
1947: Zbulohet prani Marshall
1997: “Pathfinder” dėrgon fotografi tė Marsit
1963: Friedan ndez shkėndijėn e tė drejtave tė grave
1927: Babe Ruth shėnon 60 pikė nė bejsboll
1964: SHBA paralajmėron pėr rreziqet e duhanit
1940: Churchill drejton Britaninė e Madhe
1949: Themelohet NATO
1986: Shpėrthen fabrika bėrthamore nė Ēernobil
1961: Ngrihet muri i Berlinit
1949: Mao formon Kinėn komuniste
1973: Watergate “gllabėron” Nixon-in
1985: Gorbaēov fillon politikėn “glasnost”
1900: Frojdi interpreton ėndrrat
1948: “Airlift” shpėton Berlinin Perėndimor
1950: SHBA mbron Korenė e Jugut
1928: Uria sovjetike vret 25 milionė njerėz
1920: SHBA refuzon Ligėn e Kombeve
1911: Dėshton trusti i “Standard Oil”
1965: Kongresi miraton ligjin e votimit
1958: Uria nė Kinė vret 20 milionė njerėz
1968: Kryengritjet e konventės demokratike
1975: Vietnami verior pushton Saigon
1964: Miratohet rezoluta e Gjirit tė Tonkin
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albaone.top-board.com/
 
LEXO: 100 DATAT ME TE RENDESISHME TE SHEKULLIT TE KALUAR
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» "Arkitektura dhe urbanizmi pa zbatimin e ligjeve nė Kosovėn e shekullit 21"
» Zef Mulaj: Ditari i shekullit tim
» Dasma e shekullit, martohen William dhe Kate (video)
» 100-vjetori i Nene Terezes
» SYLEJMAN ALIU:FILOZOFIA E KRROKAMĖS

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
AlbaOne :: Tema Shoqerore (te ndryshme) :: Historia :: Historia Shqipetare-
Kėrce tek: