ForumPortaliGalleryPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Muzika qetėson mė shumė se ilaēet !!!!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Davidon
V.I.P i forumit
V.I.P i forumit


Male
Numri i postimeve : 1846
Age : 24
Vendodhja : STRUGE
Registration date : 11/08/2008

MesazhTitulli: Muzika qetėson mė shumė se ilaēet !!!!   Mon Sep 08, 2008 1:27 am

Muzika qetėson mė shumė se ilaēet

Muziko-terapia ndikon pozitivisht nė qetėsimin e trurit dhe dhimbjeve fizike tek personat e sėmurė
Ekziston njė raport i thellė dhe ende misterioz, i cili lidh muzikėn me shpirtin dhe mendimet e njeriut. Pse muzika mund tė na shqetėsojė, apo nė tė kundėrt tė na qetėsojė; mund tė na shtyjė drejt njė agresiviteti, apo tė na nxisė drejt njė dashurie? Dhe nė ē‘mėnyrė muzika mund tė ketė efekte terapeutike dhe tė qėndrojė pėrkrah terapive psikiatrike tė suksesshme? Vetėm prej pak vitesh shkenca, veēanėrisht neuroshkenca, i ėshtė dedikuar kuptimit tė fenomeneve qė lidhen me dėgjimin e muzikės. Pikėrisht zbulimet e fundit tregojnė se muzika dhe shkenca kanė lidhje me njėra-tjetrėn. Madje pėr kėtė arsye ėshtė mbajtur edhe njė konferencė me temėn, "Muzika, shkenca dhe mendimi".

Pikėnisja e kėtij takimi ėshtė pikėrisht zbulimi se "muzika na bėn mė inteligjentė". Njė fenomen qė deri dje ėshtė cilėsuar si supozim (shpresa sekrete e shumė artistėve dhe kompozitorėve) po gjen pėrforcime tė mėdha nga ana e shumė studimeve shkencore, tė cilat tregojnė se mėsimi i muzikės nė fėmijėri kontribuon nė njė mėnyrė domethėnėse nė zhvillimin e disa hapėsirave cerebrale dhe rrit aftėsinė njohėse-intelektuale, si aftėsinė e pėrqendrimit dhe shpejtėsinė e zhvillimit. Nuk mund tė pohojmė se tė studiosh muzikė ėshtė njėsoj si tė studiosh matematikė, por sigurisht tė dy mekanizmat mendorė, qė nga aparenca duket sikur nuk kanė lidhje me njėri-tjetrin, janė komplet tė kundėrt.

Lidhja racionale mendim-muzikė nuk ekziston vetėm te fėmijėt. Ėshtė provuar se muzika nuk ėshtė e bezdisshme, por qė zgjidhet me dėshirė nga tė gjithė, veēanėrisht nga dėgjuesit e rinj. Ka efekt mbi vigjilencėn, humorin dhe arsyen pėr tė kryer punė tė ndryshme, tė cilat kėrkojnė njė pėrqendrim tė veēantė. Veē tė tjerash, nėse eksplorojmė nė natyrė dhe etnologji raportin muzikė-mendim, do tė zbulojmė lidhje tė vjetra dhe shumė tė thella. Nė botėn e kafshėve muzika mund tė ketė funksion preciz komunikimi: tė bėrtitura alarmi, ndjenjė rreziku, gėzim fitoreje ose tėrheqje seksuale. Nė popullsinė e lashtė, kėngėt shpesh herė shoqėroheshin me vallėzimeve, ishin "vegla" pothuajse hipnotizuese kolektive, qė krijonin njė sugjerim tė tillė, tė nxitur nga dhuna e gjuetisė ose e pėrleshjeve. Por nuk ėshtė shumė e nevojshme tė kthehemi pas nė kohė dhe qytetėrim pėr tė gjetur se si marshimet ushtarake i ndihmonin ushtarėt tė luftonin me mė shumė kurajė.

Duke parė me kujdes historinė, nuk ka dyshim se lidhja mė e fortė mes muzikės dhe mendimit vjen nga feja, ku shtysa mistike i ka dhėnė njė impuls tė mrekullueshėm kompozimit muzikor. Nė fakt, pėr njeriun besimtar (edhe pse jo pėr tė gjitha besimet), muzika lehtėson raportin me Zotin dhe ėshtė gjuha e privilegjuar e lutjes kolektive. Pėr shembull, muzika e Johan Sebastian Bahut ėshtė pazgjidhshmėrisht e lidhur me tensionin e shpirtit njerėzor drejt transhendencės. Kalimi i muzikės nga shpirti te mendja ėshtė i shkurtėr dhe na pėrfshin nė njė raport qė ka lindur shumė mė vonė mes muzikės e psikiatrisė dhe muzikės e mjekėsisė.

Sot, muziko-terapia ėshtė nė vetvete njė kapitull tjetėr nė shkencėn biomjekėsore dhe karakterizohet pėr linjat e kėrkimit, publikimit, pritjet dhe rezultatet. Nuk e shoh muziko-terapinė si njė opsion alternativ pėr mjekėsinė e ashtuquajtur "tradicionale". Megjithatė, ajo mund tė bėjė mrekulli te njė person i sėmurė, duke hyrė aty ku ilaēet apo teknologjia nuk munden. Pėr shembull duket disi dyshuese qė muzika mund tė ketė njė efekt pozitiv mbi dhimbjen psikologjike qė shoqėron pa diskutim atė fizike, gjithashtu edhe mbi sensin e vetmisė dhe paaftėsinė pėr tė komunikuar, qė shpesh herė zė personat e sėmurė rėndė, duke e bėrė edhe mė tė vėshtirė situatėn qė vjen nga sėmundja e tyre.

Muzika i ofron tė sėmurit njė mundėsi ndryshe pėr tė ndjerė veten dhe pėr tė transmetuar ndjenjat e tij, duke pėrdorur njė gjuhė ndryshe nga ajo e folur prej botės sė tė shėndetshmėve. Pėr kėtė arsye, muziko-terapia i gjen aplikimet e para tė saj te sėmundjet psikologjike, si sėmundjet mendore dhe depresioni. Edhe revista "Medical Journal" ka publikuar njė artikull pėr muziko-terapinė, si njė opsion pėr zvogėlimin e pėrdorimit (dhe mbi tė gjitha tė abuzimit) tė qetėsuesve, veēanėrisht te tė rinjtė. Pra, muzika po tregon se ka njė rol shumė tė rėndėsishėm ndaj terapive tė ndryshme. Disa studime kanė vėrtetuar se dėgjimi i njė pjese muzikore pėrpara njė ndėrhyrjeje kirurgjikale mund tė ndihmojė nė qetėsimin e plotė tė njė personi.

Duke arritur nė kėtė pikė, gjithēka na bėn tė mendojmė se jemi pranė asaj qė mund tė pėrcaktohet si "neurobiologjia e muzikės", pohon njė psikoterapeute. Ajo citon emrin e profesorit qė nė vitet ‘20 shkroi: "Gjithēka nė natyrėn e muzikės, qė muzikanti i transmeton spektatorit, mund tė matet, regjistrohet, pėrsėritet dhe riregjistrohet pėr qėllime eksperimentimi. Megjithatė, ekzistojnė afrime shumė shpresėdhėnėse pėr studimin shkencor tė pasqyrimit muzikor". Ai e kishte fjalėn pėr gramafonat, tė cilėt regjistrojnė frekuenca dhe nota tė muzikės, pėr t‘i vėnė mė pas nė marrėdhėnie me aktivitetin e neuroneve.

Falė revolucionit teknologjik tė kėtyre 50 viteve tė fundit, sot studimi i muzikės i ka mė tė sofistikuara metodat e tij: analiza e sinjaleve bioelektrike, neuropsikologjia, psiko-akustika.

Sot kemi instrumente shumė tė fuqishme pėr tė eksploruar njė fushė tė caktuar. Kėrkimet shkencore kėrkojnė tė studiojnė mekanizmat neuroshkencorė qė krijojnė nė mendjen e njeriut reagime tė ndryshme nė raport me stimuj tė ndryshėm muzikorė.

Evoluimi i shkencės

Vetėm prej pak vitesh shkenca, veēanėrisht neuroshkenca, i ėshtė dedikuar kuptimit tė fenomeneve qė lidhen me dėgjimin e muzikės. Pikėrisht zbulimet e fundit tregojnė se muzika dhe shkenca kanė lidhje me njėra-tjetrėn

Ėshtė provuar se muzika nuk ėshtė e bezdisshme, por qė zgjidhet me dėshirė nga tė gjithė, veēanėrisht nga dėgjuesit e rinj. Ka efekt mbi vigjilencėn, humorin dhe arsyen pėr tė kryer punė tė ndryshme, tė cilat kėrkojnė njė pėrqendrim tė veēantė

Muzika mund tė bėjė mrekulli te njė person i sėmurė, duke hyrė aty ku ilaēet apo teknologjia nuk munden. Duket disi dyshuese qė mund tė ketė njė efekt pozitiv mbi dhimbjen psikologjike qė shoqėron pa diskutim atė fizike, gjithashtu edhe mbi sensin e vetmisė dhe paaftėsinė pėr tė komunikuar, qė shpesh herė zė personat e sėmurė rėndė, duke e bėrė edhe mė tė vėshtirė situatėn qė vjen nga sėmundja e tyre

Muzika po tregon se ka njė rol shumė tė rėndėsishėm ndaj terapive tė ndryshme. Disa studime kanė vėrtetuar se dėgjimi i njė pjese muzikore pėrpara njė ndėrhyrjeje kirurgjikale mund tė ndihmojė nė qetėsimin e plotė tė njė personi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albaone.top-board.com/
 
Muzika qetėson mė shumė se ilaēet !!!!
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Mjalti dhe hudhra - kombinimi mrekullues
» Dhitė pėr ilaē
» Qendrat islame nė Gjermani ishin bartėse tė shumė organizimeve kombėtare
» Anė tė mira dhe mė shumė pasoja negative
» Gold Ag publikon kėngėn 'Shqiptari 2', kritikon shumė figura ndėr to edhe Kadaren dhe Lamėn (Video)

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
AlbaOne :: Tema Shoqerore (te ndryshme) :: Filozofia - Sociologjia - Psikologjia-
Kėrce tek: